LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Tarpusavio santykiai ir jausmai

Tarpusavio santykiai ir jausmai

 

Tema, kuri liečia kiekvienÄ… iš mÅ«sų. Viena sudÄ—tingiausių, bet kartu ir kasdieniškiausių temų mÅ«sų gyvenimuose. Nepaisant to, apie juos kalbÄ—tis su kitais žmonÄ—mis daugeliui yra nelengva. Pasakyti, kÄ… jauti, suprasti, kas vyksta su manimi, kaip aš reaguoju, elgiuosi ar kas vyksta su kitu. “Sukti dÄ—l to galvÄ…! Kam? Gyveni ir tiek. Neapsikrauni” greičiausiai pasakytų pas mane atÄ—jÄ™s jaunuolis. O jei paklausi apie artimus romantinius ar intimius santykius – “vou vou tabu tema”. Tiesa ne visiems, bet dar daugumai. Tad kas atsitinka su žmogumi, kad taip nejauku kalbÄ—tis apie santykius?

 

Iš vaikystÄ—s kiekvienas atsinešame tam tikrÄ… patirtį, kaip kalbÄ—tis su žmonÄ—mis. Vieni laisvai visomis temomis gali kalbÄ—tis su artimaisiais. Kitiems atsiverti lengviau draugui, o namuose apie patirtį ar tarpusavio santykį nekalbama visai. Yra žmonių, kurie niekur nÄ— su kuo nÄ—ra kalbÄ—jÄ™ apie tarpusavio bendravimÄ…. Tad jei nuo mažens neturÄ—jome patirties kalbÄ—tis, tai daryti vÄ—lesniame amžiuje yra sunkiau. Gali bÅ«ti sunku suprasti, kam ir kodÄ—l apie tai žmonÄ—s klausia. Galima neatpažinti kylančių jausmų dÄ—l tam tikro įvykį ar veiskmo, jis nesureikšminamas (“Nesusitikom ir kas čia tokio?”). Arba atvirkšÄiai puolama į kraštutinumus ir nematoma, apie kÄ… čia kalbÄ—tis ar diskutuoti (“NeatÄ—jo į susitikimÄ…. Daugiau nebendrausiu su juo. Taškas.”). Nors iš tiesu pirmu atveju gali bÅ«ti jaučiamas abejingumas, pasitikÄ—jimas savimi arba atvirkšÄiai nepasitikÄ—jimas kitu (jaučiau, kad neateis, tai ir aš nÄ—jau), o antru atveju gal nusivilimas ar įsiutis, o gal rÅ«pestis, nerimas. O kol to neįvardini, suprasti, sudÄ—tinga.

ya8h6smhcs-4.png (regular, 300x250)

Kitas sunkumas susijÄ™s su patirties stoka – žodynas. NeturÄ—jus anksčiau patirties kalbÄ—tis, sunku atrasti apibÅ«dinimÄ…, įvardinti žodžiais tai, kas vyksta aplink tave ir su tavimi. Tad papasakoti apie savo santykį, jausmus su kitu neišeina (pvz: „aš supykau, kai jis neatÄ—jo ir nepranešÄ—, nes pasijutau apkvailintas“). Dažniausiai tiesiog kaltinama („tas asilas paliko mane stovÄ—ti! Pyp... Gyvenime nekalbÄ—siu su juo“) arba tiesiog ignoruojama, apsimetama, kad nieko neįvyko. Reaguodami agresyviai arba užslopindami kylančias emocijas iš esmÄ—s griauname santykį ir kenkiame sau.  Kartais taip užslopiname juos, kad pradedame galvoti, kad mums viskas gerai, jaučiamÄ—s gerai, bet iš tiesų visi tie sunkesni, nemalonÅ«s jausmai mumyse gyvena, kol vienÄ… dienÄ… pasireiškia: pykčio protrÅ«kiais, ligomis, skausmais, depresija ir panašiai. ÄŒia kaip puti puti oro į balionÄ…, o vienÄ… dienÄ… tiek jame daug to nusivilimo, pykčio ir apmaudo, kad balionas mÅ«sų viduje sprogsta. Mes jaučiamÄ—s lyg tos baliono skeveldros – sudrÄ…skytos, ištaškytos ir ne visada iki galo supranti, kas su tavimi įvyko. Kad taip neatsitiktų kviečiu pabandyti mokytis suprasti, kas su tavimi vyskta.


  1. Atpažinti

 

  1. Kilo situacija. Mes kažkaip sureaguojame, pasielgiame. TÄ… darome dÄ—l to, kad situacija, žodžiai mums sukelia tam tikrus jausmus. Pirmiausia svarbu juos atpažinti savyje. Kas nutiko? Ar mes šokinÄ—jame iš džiaugsmo? Ar viduje taip širdis daužosi ir pečiai pakyla iš baimÄ—s? O gal taip stipriai daužosi širdis ir kumšÄiai sugniaužti, o balsas tik kyla, nes pykstam? O gal iš išorÄ—s atrodom ramÅ«s ramÅ«s, o viduje taip stipriai pikta ir jau pasiuntÄ—m kažkÄ… toli toli? MÅ«sų kÅ«no reakcijos gali padÄ—ti pažinti, kÄ… mes jaučiame. Kaip tai padaryti?

1. Pagauk save ir savo reakcijas, kai kažkas nutinka

2. Kaip reaguoja tavo kÅ«nas? Kaip atrodo ve idas? Rankos? Pečiai? Kas darosi pilve, širdyje ar su tavo kvÄ—pavimu?..

jausmai....png (regular, 244x242)

3. Žvilgtelk į jausmų sÄ…rašÄ…, pradžioje 7 skritulyje. Kuris artimiausias?

4. Jei neradai, paieškok, kuris artimiausias šiame dideliame sÄ…raše:

palankusjausmai.png (regular, 500x150)

nepalankusjausmai.png (regular, 500x268)

Įvardinti

 

 

 


Kaip jau supranti, kÄ… jauti antras žingsnis yra tai įvardinti garsiai. Kas iš to, kad viduje kunkuliuosim, taip ir sukunkuliuosim iki sprogimo kaip balionas. Svarbu mokytis pripažinti, priimti ir suprasti, kÄ… su jais gali daryti. Kaip tai padaryti?

1. Trumpais sakiniais galvoje įvardinti, kÄ… jauti: „ Aš pykstu.“ „Aš džiaugiuosi.“ „Man baisu“. „Fu kaip šlykštu.“ „Aš tikiu“ ir pan.

2. BÅ«tinai, kasdien kažkur užfiksuok, kaip jautiesi: užrašk sÄ…siuvinyje, knugutÄ—je, telefone ir pan.

3. Iškilus situacijai mokytis pasakyti tai balsu kitam žmogui.

 

 

  1. MokÄ—ti išreikšti


  2. Reiškiant emocijas savarbu įvardinti emocijÄ… ir tik po to pasakyti priežastį, pvz.: Man liÅ«dna, kai nežinau kodÄ—l tu verki; Aš pykstu, kai likau viena tavÄ™s laukti; man baisu, kai laukiau ir negavau jokios žinios. 

jausmai1.png (regular, 500x349)

Išreikšti jausmus santykiuose su kolega, santykiuose su draugu, santykiuose su antra puse, mokykloje, net parduotuvÄ—je ... Tai yra mÅ«sų kasdienybÄ—. Nuolatos susiduriame su situacijomis, kurios mus nuneša į jausmų verpetus. Susitikdami su jaunuoliai, kalbÄ—dami su kolegomis, partneriais mes nuolat mokome ir patys mokomÄ—s kalbÄ—ti ir išreikšti jausmus. Tas padeda susikalbÄ—ti ir suprasti vienas kitÄ…. Linkiu pažinti save, savo jausmus ir išreikšti juos tinkamais bÅ«dai!

 

To mes galime mokyti jaunuolius įvairių veiklų metu (konsultuodami, grupiniuose užsiėmimuose ir stovyklose), kurias finansuoja:

remejujuosta.jpg (regular, 500x76)