LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Savanorystė „Menų kambaryje“. Pasakoja Loreta ir Danguolė

Taip jau kartais nutinka nepaaiškinamai, kad žmonės susitinka ir susidraugauja, atrodo, kad tarsi ilgų ilgiausius metus prieš tai būtų pažinoję vienas kitą. Taip nutiko ir „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ (JST) programos dalyvėms Loretai Žičkytei ir Danguolei Skruibytei, kurios 6 mėnesius savanoriaudamos „Menų kambaryje“  tapo šauniu duetu, viena kitą paskatindavo ir padrąsindavo kelti tikslus ir įveikti iššūkius.

 

fotobendra.jpg (regular, 500x333)„Menų kambaryje“ savanoriavusios merginos Danguolė Skruibytė (kairėje) ir Loreta Žičkytė (dešinėje)

 

menu_kambario_logo.jpg (regular, 292x173)


Savanorė Loreta: „Savanorystė keičia tave“

Visada norėjau savanoriauti, išbandyti save naujoje srityje, susipažinti su naujais žmonėmis ir kartu prisidėti prie visuomenei svarbios veiklos. Atradus JST projektą nedelsdama užpildžiau anketą ir taip po kelių dienų atsidūriau „Menų kambaryje", kur mane labai šiltai priėmė.

 

 

pasaulineautizmosupratimodiena.jpg (regular, 500x300)Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimas - vienas pirmųjų renginių, kuriam ruošiantis padėjo savanorės

 

Per tuos šešis mėnesius turėjom įvairiausių projektų, renginių ir įvairių užsiėmimų. Kiekviena diena atnešdavo kažką naujo, tad niekad nebuvo nuobodu. Labiausiai šioje organizacijoje man patiko tai, kad mums vadovė davė visišką laisvę organizuojant renginius. Turėdavom viską suorganizuoti nuo pradžios iki pabaigos ir tai įgyvendinti. Iš pradžių kildavo sunkumų, labai nepasitikėjom savimi, vis teiraudavomės, ar ši idėja gera, ar mes teisingai darom, tiesiog laukdavom nurodymų, ką ir kaip daryti. Asmeniškai save laikau kūrybingu žmogumi, man niekad nepritrūkdavo idėjų įvairioms dirbtuvėlėms suorganizuoti, bet vis tiek nedrąsiai išsakydavau savo nuomonę. Bet po kiek laiko, kai pastebėjau, kad mano visi pasiūlymai buvo panaudoti renginiuose, pradėjau pasitikėti savimi ir džiaugiausi, kad taip galiu prisidėt prie komandos.

 

 

kaunomaratonas.jpg (regular, 500x313)Savanorės su „Menų kambario“ komanda dalyvauja Kauno maratone. Įgyvendinama SelfieStop idėja

 


„Menų kambaryje“ galėjau save realizuoti, kartu patobulinau organizavimo bei bendravimo įgūdžius. Tekdavo bendrauti su įvairiausiais žmonėmis (ir ne vien tik su lietuviais), kurie tave priversdavo kitaip pasižiūrėti į pasaulį, tekdavo dažnai bendrauti ir su užsieniečiais, taip galėjau patobulinti savo anglų kalbą. Išmokau kelti sau tikslus ir jų siekti, būti tuo iniciatoriumi, kuris sugeba koordinuoti komandą, o ne būti tuo žmogumi, kuris laukia, kol jam pirštu parodys, ką daryti. Išmokau save pristatyti žmonėms taip, kad galėčiau parodyti, kas aš esu iš tiesų, o ne taip, kaip dažnai visiems galiu atrodyti. Sugebėjau savanorystės metu atrasti save ir savo kelią, kai tuo metu klaidžiojau nežinioje.

 

                                                                   dirbtuveles.jpg (regular, 500x313)    

Menų dirbtuvėlės


Savanoriaudamas tu išbandai save, nes susiduri su tokiomis situacijomis, su kuriomis įprastai gal ir nesusidurtum. Aš dažnai mėgstu save pastatyti į sunkias ar man asmeniškai nemalonias situacijas, kelti sau iššūkius, taip išeidama iš komforto zonos, kad galėčiau tobulėti ir eiti toliau į priekį. Bet ne visada sekdavosi susidoroti su visais iškilusiais sunkumais. Man sunkiausias potyris savanorystės metu buvo tada, kai buvau pakviesta kalbėti į radijo laidą apie savanorystę. Niekad gyvenime nebuvau to dariusi, jaučiausi nepatogiai kalbėdama, žodžiai tiesiog strigo gerklėje. Bet viską baigusi likau patenkinta savimi, nes perėjau savo baimes ir išdrįsau išeiti iš savo komforto zonos.

Dėl to manau, kad patirtis, kurią įgijau savanoriaudama, tikrai man pravers ateityje. Tai nėra tik trumpas nuotykis mano gyvenime – savanorystė keičia tave.

 

europosdiena.png (regular, 500x287)JST savanorės dalyvauja "A.C.Patria" organizuotoje Europos dienos šventėje kartu su Europos savanorių tarnybos savanoriais Nemuno saloje

 

 

Savanorė Danguolė: „Tai įnešė naujų vėjų bei idėjų į mano gyvenimą“

Savanorystė labai netikėtai atsirado mano gyvenime. Niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad skirsiu pusę metų tokiam projektui. Nesigailiu pasirinkusi savanoriauti.

Tai įnešė naujų vėjų bei idėjų į mano gyvenimą. Susipažinau su naujais žmonėmis, su kuriais kitaip nebūčiau nei kalbėjusi, taip pat išvydau pasaulį iš kitos pusės.

Net nebūčiau pagalvojusi, kad vesiu meno užsiėmimus ar paskaitas. Bet taip jau būna: savanoriaudamas išmoksti kažko naujo ar atsiduri situacijose, kuriose dar niekada nebuvai. Ir nereikėtų to bijoti.

 

 

    suktuddestytojais.jpg (regular, 333x500)  suktudestytojais.jpg (regular, 333x500)

                            Meno užsiėmimas su Kauno technologijų universiteto dėstytojais 

 


Taip pat savanoriaudama įgijau socialinių įgudžių, kurių man trūko. Niekada nebuvau nei labai uždaras, nei labai socialus žmogus. Be to, teko bendrauti su užsienio savanoriais. Tokiu būdu gerinau socialinius įgūdžius ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Taip pat tapo lengviau kalbėti bei dalintis idėjomis grupėje ar dirbti komandoje su nepažįstamais žmonėmis.

 

veda_uzsiemima.jpg (regular, 500x375)Savanorės pristato savo savanorystės patirtį savanoryste besidominčiam jaunimui Kauno jaunimo darbo centre

 

foto_darbo_birzoj.jpg (regular, 500x375)


Savanoriaujant iškyla ir sunkumų. Suku buvo imtis iniciatyvos. Pirmuose keliuose renginiuose buvo sunku imtis organizuoti užsiėmimus, nors padėjo ir kiti savanoriai, dirbome kartu vieni kitiems padėdami. Paskui vis lengviau darėsi dalintis bei įgyvendinti idėjas. Taip pat buvo sunku bendrauti su žmonėmis, kurie turi kitokias pažiūras į pasaulį.

 

renginysj.lauikospec.mokykloje.jpg (regular, 500x333)Savanorės veda užsiėmimus Kauno Jono Laužiko specialiojoje mokykloje


Sakoma, kad mokytis pradedame, kai išeiname iš komforto zonos, kai nesijauti patogiai, bet dar  nepanikuoji. Po mano savanorystės man lengviau ją palikti, nors kiekvieną kartą prabėga šiurpuliukas. Taip pat išmokau nenusivilti, kai neišeina visko atlikti tobulai. Nesakau, kad nereikėtų stengtis to siekti. Kadangi niekada nebus visiškai, ko tu tikėjaisi, bet klaidos kartais tą projektą ar pristatymą pagyvina, suteikia akcentą, apie kurį tu prieš tai net nebūtum pagalvojęs. Tas projektas gali visais aspektais būti tobulas, bet nebūti toks magiškas bei įtaukiantis kaip netobulas.

 

 

Savanorystės patirtis gali būti ir yra neįkainojama. Daug priklauso nuo pačio jauno žmogaus – kas jam svarbu, ką jis išmoksta, kaip vertina savanorystės metu iškylančias situacijas, kaip priima iššūkius. Tam svarbu susitikimai su mentoriumi ir kalbėjimasis bei galimybė pažvelgti į savanorystę iš šalies.


Nuoširdžiai džiaugiantis tokiu auginančiu ir padedančiu geriau save pažinti ir atrasti savanorystės procesu, norisi padėkoti „Menų kambario“ vadovei ir savanorių kuratorei Žiedūnei Duobaitei bei atsakingai į savanorišką tarnybą įsitraukusioms merginoms Loretai bei Danguolei bei visiems tiems, kurie buvo šiame kelyje kartu ir padėjo tobulėti!

 

jstlogo.jpg (regular, 255x197)

 

Parengė BIRUTĖ TARASKEVIČIŪTĖ, „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ savanorių mentorė („A.C.Patria”)

Nuotraukos iš savanorių asmeninių archyvų bei Birutės Taraskevičiūtės