LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

"Savanorystė gali būti ir didelis pasikeitimas tavo viduje" I dalis

as.jpg (thumb, 99x160)

 

Savanorystė nėra tik turiningesnis laiko praleidimas ar profesinis tobulėjimas. Savanorystė gali būti ir didelis pasikeitimas tavo viduje.

 

Aš pradėjau savanoriauti būtent dėl įdomesnio laiko praleidimo ir profesinių žinių tobulinimo. Ir vėliau supratau, kad savanorystė yra daugiau nei tai. Du kartus per savaitę lankydavau vaikus turinčius protinę negalią (šiuo atveju vaikais dėl stipraus globojančio jausmo aš vadinu jaunus suaugėlius nuo dvidešimt iki dvidešimt šešių metų). Nors turėjau patirties panašioje veikloje, ši buvo visai kitokia. Iš pradžių kilo techninių, jei taip galima pavadinti, sunkumų. Buvo sudėtinga suprasti, kokias funkcijas aš, kaip savanoris, turiu atlikti įstaigoje. Oficialiai įstaiga pateikė pareigas, kurias turėjau atlikti, bet praktiškai jų atlikti nereikėjo. Vaikai buvo pakankamai savarankiški ir iki to laiko, kol ateidavau, jie patys mano pareigybinius darbus atlikdavo. Vaikai puikiai be mano įsikišimo sutvarkydavo kiemą ir pasirūpindavo maisto atnešimu iš valgyklos. Tam visiškai nereikėjo mano pagalbos. Taigi atėjus savanoriauti nežinojau, ką veikti su vaikais, kuo jiems padėti ir į kokią veiklą juos įtraukti. Sunkumų kėlė ir tai, kad net ir radus, ką veikti, vaikai nebuvo linkę kartu to daryti. Kol naujas žmogus nėra jiems artimas, jie nenori jo klausyti, jam padėti ar kartu ką nors veikti. Taip pirmas tris savaites jaučiau kaip nieko neduodu tiems vaikams ir pati nieko nepasiimu iš savanorystės, galvojau, kad čia ir bus mano savanorystės pabaiga. Tačiau ilgainiui pastebėjau, kad kalbėjimasis su vaikais jiems stipriai padeda prie manęs priprasti. Supratau, kad net nebūtina jokia ypatinga veikla, užtenka paprasto draugiško pokalbio. Todėl kantriai laukiau, kol vaikai pripras prie manęs.

 

Nors išvardinau sunkumus, kuriuos teko patirti savanorystės pradžioje, svarbu tai, jog būtent šie sunkumai padėjo man atrasti iš naujo save. Pirmiausia, supratau, kad nemoku reikšti savo jausmų ir supykus sunkiai suvaldau savo žodžius. Būtent tai, kad vaikai ne taip lengvai mane priėmė, iš pradžių man kėlė ir nusivylimą, ir pyktį. Vis jausdavau, kad mano neigiamos emocijos nori prasiveržti. Galiausiai kartą išreiškiau savo pyktį ne vietoje, ne laiku ir netinkamais žodžiais. Tada pamačiau kaip vaikus veikia mano neigiami jausmai. Jie dar labiau užsisklendžia, supyksta ir sunkiai atleidžia. Tada, kaip niekad, gerai išmokau savo pamoką, pasidarė aišku, ką reiškia emocijų valdymas ir svarba. 

(laukite tęsinio...)

 

Vietinės savanorystės programos savanorė

Miglė Motiejūnaitė