LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Patyriminis žygis. Arba kaip palydėjome vasarą

Paskutinį vasaros savaitgalį atviro jaunimo centro „Vartai“ ir savarankiškumo ugdymo centro „Kitaip“ darbuotojai ir jaunuoliai suvienijo jėgas ir kartu išsiruošė į patyriminį žygį Jurbarko rajone. Susitikę keletą kartų ir aptarę detales, apsižiūrėję reikiamą amuniciją bei išsiaiškinę pagrindinį žygio tikslą – „savo bei kito ribų pažinimas“, trečiadienio rytą susitiko Patrioje ir pradėjo savo gana ilgą, varginančią, tačiau nenuobodžią kelionę...

 

Savo kelionę pradėjome Kauno autobusų stotyje, iš kurios nusigavome iki Jurbarko, o nuo čia jau kliovėmės tik savo kojomis bei kitų noru veikti komandoje bei nepalikti kitų toli užnugaryje. Miško takeliais bei žvyrkeliais nuėjome tądien daugiau nei 15 kilometrų, kuriuos įveikėme per beveik 6 valandas. Įveikiant pirmąjį iššūkį – ilgą ir varginantį kelią iki Vertimų stovyklavietės susidūrėme ir su pirmaisiais savo fizinių ir emocinių ribų išbandymais: nebegalėjimu paeiti, nenoru kalbėtis ar nežinojimu kaip rasti kompromisą, tiesiog noru pabėgti ar baimėmis pasirodyti silpnam.

Pasiekus taip ilgai lauktus Vertimus kaip ranka nuėmė visą sunkumą, pačių gaminti barščiai padėjo atgauti jėgas, o įsivertinimas aplink laužą žadėjo nenuobodžią bei labai dinamišką rytdieną. 


005.jpg (regular, 500x375)

 

018.jpg (regular, 500x375)

 

010.jpg (regular, 375x500)

 

Antroji diena buvo skirta pasiruošimui dar vienam ir bene didžiausiam išbandymui – naktiniam žygiui, kuriam ruošėmės mėgindami save einant per šokolado upę, keliant vieni kitus, per iš virvių supintą tinklą, bandant surasti savo vietą ir vaidmenį komandoje bei auginant pasitikėjimą vieni kitais. Įsivardiję savo baimes ir nerimus bei aptarę bendrus sprendimo būdus ir apsiginklavę GPS'ais ir žibintuvėliais išsiruošėme į mišką, kur dvejose komandose įveikėme vienų kitiems paruoštas žygio trasas. Kartais atrodę nepraeinami miškų keliai, milžiniškos dilgėlės, tolumoje lojantys šunys, pelkės, laukai - viskas tapo įveikiama tuomet, kai pradėjome vieni kitus girdėti ir saugoti, kuomet, atpažinę savo prieitą ribą, grupės prašėme pagalbos ir kai pasiryžome jas peržengti. 

 

023.jpg (regular, 500x375)

 

025.jpg (regular, 500x375)

 

029.jpg (regular, 500x375)

 

051.jpg (regular, 500x375)

 

054.jpg (regular, 500x375)

 

061.jpg (regular, 500x375)

 

Savo asmeninių bei kito ribų pažinimo tema lydėjo mus viso žygio metu, įskaitant ir paskutinę žygio dieną, kuomet labai nuvargę, tačiau laimingi po ilgos kelionės atgal į Jurbarką pasiekėme stotį, o galiausiai ir namus. Buvo gera matyti ir girdėti, vis dažniau nuskambėdavusias frazes apie tai, jog turime eiti draugiškai ir vieni kitų palaukti, pasiūlymus padėti ir perklausimus kaip jaučiamės, kuomet patys įvardijome savo peržengtas ribas ar įveiktas baimes, kuomet taip labai džiaugėmės tokiu nelabai lengvu, tačiau įsimintinu ir prasmingu vasaros palydėjimu.  


066.jpg (regular, 500x375)


069.jpg (regular, 500x375)


070.jpg (regular, 500x375)


071.jpg (regular, 500x375)


084.jpg (regular, 375x500)


092.jpg (regular, 500x375)