LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Kauno gimnazijoje – netradicinės savanorės iš Ukrainos pamokos

Kauno ,,Vyturio“ gimnazijos moksleiviams prireiks šiek tiek laiko priprasti prie neatsiejama jų mokymosi proceso dalimi tapusios savanorės Hannos išvykimo. Pusmetį gimnazijoje savanoriavusi ukrainietė įrodė, kad neformalūs mokymo metodai yra tiek pat svarbūs, kiek ir tradiciniai.

 

Hanna į Kauną atvyko spalį pagal nevyriausybinės organizacijos ,,A. C. Patria‘‘ koordinuojamą Europos savanorių tarnybos projektą ,,Youth Sociocultural Activator“. Charkovo nacionalinį pedagoginį universitetą baigusi mergina savo gimtojo miesto pasaulio kalbų centre dėstė verslo anglų kalbą, taip pat savanoriavo keliose nevyriausybinėse organizacijose. Nusprendusi kuriam laikui išvykti savanoriauti svetur Hanna susidomėjo savanorystės programomis Europoje. Išvydusi pasiūlymą savanoriauti Lietuvoje, Kauno ,,Vyturio“ gimnazijoje, mergina taip juo sužavėjo, kad iš karto pateikė paraišką ir neilgai trukus buvo priimta.

 

Metodai – kūrybiškumui lavinti

Hanna įsitikinusi: mokykose naudojami mokymo metodai neretai esti pasenę, tad neskatina moksleivių kūrybiškumo, neleidžia jiems išmokti mąstyti plačiau ir taip pasiruošti tolimesniam gyvenimui. Tad vos tik atvykusi į gimnaziją ji ėmė taikyti kūrybiško mokymosi metodą. Ši taktika pasiteisino dirbant su  įvairaus amžiaus moksleiviais ir netgi mokytojais – savanorė dukart savaitėje jiems veda anglų kalbos pamokas. ,,Kūrybinio mokymosi metodo esmė – vystyti mokinio gebėjimą kūrybiškai mąstyti, suteikti jam laisvę priimant sprendimus. Nors šis požiūris dažniausiai naudojamas menų pamokose, jį galima taikyti ir matematikoje ar užsienio kalbose – sako Hanna – Dažniausiai jį ir naudoju mokydama anglų ar rusų kalbų.“ Nors mergina daugiausia dirba su vyresnio amžiaus mokiniais, pradinių klasių moksleiviams ji vedė dailės pamokas. Mokiniai kūrė gėlių štampukus, tapė nenaudodami teptuko: ,,Vietoje jų naudojome popieriaus lakštus – iš jų sukūrėme dubenį, pripylėmė įvairių spalvų ir tada piešėme.“, – pasakojo Hanna. Pasak neįprastos mokytojos, ji niekada neduoda vaikams tikslių nurodymų, ką ir kaip tapyti. ,,Leidžiu laisvai pasirekšti jų vaizduotei, o rezultatai dažniausiai būna labai įdomūs. Pavyzdžiui, kai piešėme su savo pačių sukurtais augalų lapų štampukais, vieni mokiniai naudojo tradicines spalvas – jų lapai  buvo žali, gelsvi bei rausvi. Tačiau kiti nebijojo naudoti ryškaus kolorito – rožinių ar violetinių atspalvių. Būtent tai man patinka.“

 

1.jpg (regular, 500x333)

 

Užduotis – bokštas iš spagečių

Vesdama pamokas Hanna taip pat naudoja ir projektinio mąstymo metodiką. Šis, pirmiausia informacinių technologijų ir projektų vadybos sferose naudotas požiūris, skirtas išmokyti surasti alternatyvius sprendimus ir atlikti užduotis skirtingais būdais. ,,Šis metodas susideda iš penkių žingsnių: informacijos, reikalingos užduočiai atlikti, surinkimo, plano sudarymo, idėjų generavimo, prototipo sukūrimo ir, galiausiai, užduoties atlikimo – atskleidžia Hanna – Stengiuosi, kad mokiniai suprastų – nors tavo idėja kitiems gali pasirodyti beprotiška, tai dar nereiškia, kad ji bloga. Pažvelkite į besivystančias technologijas – jeigu kas nors prieš 20 metų būtų pasakęs, kad kiekvienas turės nešiojamą kompiuterį arba išmanųjį telefoną, niekas nebūtų patikėjęs. Bet taip  dabar gyvename.“  Savo mokiniams Hanna mėgsta skirti užduotį – pastatyti bokštą iš spagečių, zefyro ir virvės. Šis turi būti kaip galima aukštesnis, tačiau stabilus. Pasak jos, labai įdomu vėliau palyginti, kaip skirtingų klasių moksleiviai įvykdė užduotį, kokius sprendimus jie sugalvojo. ,,Pasitaikė ir atvejų, kai mokiniai sutrikę pažvelgė į mane ir klausė, kaip su visu tuo mes turėtume kažką sukurti?“, – juokėsi netradicinių mokymo metodų šalininkė. Vis dėlto savanorė stebėjosi, kad mokiniai beveik visada renkasi tradicinius užduoties sprendimo būdus. Tik vieną kartą, kai metodas buvo pristatytas vienoje Šiaulių mokykloje, Hanna matė, kaip mokiniai kūrybiškai pažvelgė į situaciją. ,,Jie priklijavo bokštą prie lubų – taip jis tapo ir stabilus, ir aukščiausiais.“, – pasakojo ji.

 

Mokiniais tapo ir mokytojai

Visų pamokų pabaigoje Hanna taiko savirefleksijos metodą – mokiniai papasakoja, kokios užduotys jiems patiems pasirodė lengvos ar sunkios, kaip jie galvoja, kodėl jiems pavyko ar ne atlikti kurią nors užduotį. ,,Po kūrybinių užduočių neretai išgirstu, kad mokiniai džiaugiasi išmokę dirbti komandoje, tad vis dažniau būtent komandinį darbą įtraukiu į uždoties kriterijų sąrašą. Už jį mokiniai gauna taškus ir tai žinodami, jie patys mielai įsitraukia į kūrybinį procesą.“,– teigė netradicinė mokytoja.

 

Savanorė iš Ukrainos neabejoja, kad geriausias metodas ko nors išmokti – praktika. Būtent dėl to pamokų metu ji stengiasi mokiniams skirti kuo daugiau praktinių užduočių. Hanna neretai organizuoja interaktyvias rusų ir anglų kalbos pamokas, kuriose mokiniai gali patobulinti savo žodyną ir panaudoti praėjusiose pamokose išmoktus žodžius. ,,Prieš Kalėdas su mokiniais turėjome interaktyvią rusų kalbos pamoką, kurios metu kalbėjome apie slavų tautų pasakas. Sukūriau tam tikrą žaidimą ir jį žaisdami mokiniai turėjo atlikti užduotis, kurioms buvo reikalinga rusų kalba. Tokiu būdu jie mokėsi kalbos ją vartodami.“ Panašų metodą Hanna taikė ir mokydama gimnazijos mokytojus anglų kalbos. Kadangi vyresnieji mokytojai šios kalbos nemoka taip gerai ir su Hanna susikalba tik rusiškai, jie paprašė savanorės pagalbos. ,,Mokėmės apie šalis ir tautybes. Mane tuo metu kaip tik aplankė prancūzas draugas, kuris šiuo metu savanoriauja Slovakijoje. Atsivedžiau jį į pamoką ir pasodinau prieš mokiniais tapusius mokytojus. Taigi jie gavo puikią galimybę pasipraktikuoti su žmogumi, kuris nekalba nei lietuviškai, nei rusiškai. Mokytojams neliko nieko kito kaip kalbėti angliškai.“, – metodų įvairovę prisiminė ji. Mokydama mokytojus Hanna pastebėjo ir įdomią tendenciją – solidūs ir, rodos, atsakingi mokytojai, atėję į pamokas tampa tikrų tikriausiais savo mokinių prototipais. ,,Jie nevengia pasikalbėti per pamoką, taip pat daug juokiasi, kartais netgi bando nusirašyti – visiškai taip pat kaip mokiniai. Dar neišsiaiškinau, kur slypi magija, gebanti taip greitai pakeisti mokytojų asmenybes.“, – juokėsi savanorė.

 

2.jpg (regular, 333x500)

 

Hanna neabejoja: naudojant tradicinius mokymo metodus kartu su neformaliais gali būti pasiektas geriausias rezultatas. ,,Šie metodai yra itin svarbūs siekiant plėsti mokinių pasaulio suvokimą, naikinant jų galvose susiformavusius stereotipus ir supažindinant juos su kitomis kultūromis. Tikiu, kad visi žmonės iš prigimties yra kūrybiški, tiesiog nelavinant šios savybės, ji ilgainiui pradingsta. O išugdytas kūrybiškumas gali būti naudingas daugelyje sričių .“, – teigia ji. Savanorė iš Ukrainos tvirtai tiki ir savanorystės nauda: ,,Savanoriais paprastai tampa žmonės, kurie turi labai įdomių gyvenimo patirčių, yra matę nemažai pasaulio. Tokie žmonės vaikams tampa labai gerais pavyzdžiais, kaip reikėtų dalyvauti visuomenėje, tobulinti ją. O pristatydami vaikams savo kultūrą užsienio savanoriai laužo stereotipus, plečia mokinių pasaulėžiūrą ir įkvepia juos pažinti pasaulį.“

Tarptautinės Savanoriškos veiklos projektai finansuojami iš ES programos „Erasmus+“