LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Jaunuoliams iš globos namų – savarankiškumo pamokos iš Vokietijos

Pirmaisiais savarankiško gyvenimo metais daugeliui jaunų žmonių iškyla nemažai problemų. Net jei tėvai kantriai mokė, kaip elgtis su pinigais ir susidoroti su buitiniais rūpesčiais, teorija dažnu atveju pasirodo kiek kitokia nei realus gyvenimas. Globos namus paliekantiems jaunuoliams pirmieji žingsniai savarankiško gyvenimo link tampa dar sudėtingesni, kadangi neretai tenka visko mokytis iš pagrindų.

 

Nesimoko planuoti


Pasak nevyriausybinės organizacijos ,,A. C. Patria“ savarankiškumo ugdymo centro „Kitaip“ koordinatorės ir psichologės Ingos Rusinaitės-Vaitkuvienės, didžiausia problema yra tai, kad jaunuoliai globos namuose iki pat 18 metų nesimoko planuoti finansų. ,,Iki pilnametystės paprastai gaunama 15 eurų mėnesinių kišenpinigių. Vis dėlto, ne visos globos įstaigos suinteresuotos, kad šiuos pinigus auklėtiniai planuotų – sako ji – Vieni teigia, kad tai padaryti trukdo įstatymai, kitiems parankiau tiesiog paduoti sumą ir dėl to nebesukti sau galvos. Treti atranda būdų.“ Specialistės teigimu, itin svarbu nuo mažens ugdyti gebėjimą planuoti finansus, pasirūpinti, kad jaunuolis suprastų, ką galima nusipirkti už 10 ar 15 eurų ir kad tos sumos reikės visam mėnesiui. ,,Kai išgirsti, kad 9 metų vaikai savo kišenpinigius išleidžia cigaretėms, supranti, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų. Manau, kad tokioms istorijoms tikrai galima užkirsti kelią.“, – pastebi ji.

 

I. Rusinaitės-Vaitkuvienės teigimu, iniciatyva naikinti globos namus ir iškeldinti jaunuolius į butus gali turėti didelės įtakos savarankiškumo ugdymui, tačiau šis planas privalo būti vykdomas atsakingai. ,,Jaunuoliams tokiuose butuose neretai tenka patiems ruošti maistą ar atlikti kitus buities darbus. Tai yra ypatingai svarbu, kadangi jaunas žmogus privalo suvokti, kad kojinės pačios neišsiskalbia, o tam, kad galėtum valgyti vakarienę, reikia nupirkti produktus ir juos paruošti – aiškino specialistė – Vis dėlto, pastebiu, kad dėmesys daugiau skiriamas techniniam reikalavimų įvykdymui, o ne jaunuolių įgūdžių ugdymui. Ar jauni žmonės mokomi patys suplanuoti, ką valgys pietums ir kiek tai kainuos? O gal pasikeitė tik forma, bet ne turinys?“, – klausė specialistė. Anot jos, Kauno miesto savivaldybės siekis būti vienam pirmųjų miestų, perkrausčiusių globos namų auklėtinius į mažas šeimynas, sveikintinas. Tačiau uždarius globos namus ,,Atžalynas“, perkėlimas vyko pernelyg skubotai ir neišvengta klaidų. ,,Tokia staigi pertvarka paliko tiek darbuotojus, tiek jaunuolius be pereinamosios stadijos. Su jais nebuvo pakankamai kalbėta, kaip dabar viskas pasikeis, kokios bus jų naujosios atsakomybės – teigė ji – Girdžiu ir atvejų, kai jaunuoliai nakčiai bute paliekami vieni. Turbūt nereikia net aiškinti, kodėl 16-mečiams reikia tam tikrų ribų?“, – retoriškai klausė specialistė.

 

Pagalba iš Vokietijos


Ieškant būdų, kaip padėti globos namus paliekantiems jaunuoliams žengti tvirtesnius žingsnius savarankiško gyvenimo link, savarankiškumo ugdymo centras ,,Kitaip“ 2014 m. užmezgė ryšį su vokiečių fondu „Kinderdörfer in Litauen e.V.“ Šis fondas iki tol jau rėmė Marijampolės ,,Vaiko tėviškės namus“. ,,Buvo pastebėta, kad teikti pagalbą iki pilnametystės nėra pakankama – pasakojo I. Rusinaitė-Vaitkuvienė – pradėję bendradarbiauti su fondu įsteigėme ,,Mokslo stipendiją“, skirtą 17-23 metų globoje augantiems ar augusiems besimokantiems jaunuoliams.“ Specialistės teigimu, gaunantys stipendiją privalo lankyti pamokas ar paskaitas ir kas mėnesį susitikti su centro darbuotoja aptarti, kaip bus leidžiami skiriami 50 eurų. ,,Kai pradėjome bendrauti su pirmaisiais stipendijos jaunuoliais, išaiškėjo jų negebėjimas planuoti finansų, nesuvokimas, kad pirmiausia derėtų susimokėti mokesčius ir nusipirkti maisto, o tik paskui leisti pinigus pramogoms – pasakojo psichologė – Mūsų globojami jaunuoliai linkę imti greituosius kreditus nesvarstydami, kaip juos reikės grąžinti, taip pat dažnai nesuvokia, kad nesumokėta 15 eurų bauda vėliau gali virsti 200 eurų.“ Anot specialistės, praėjus ketveriems metams po stipendijos įsteigimo, jau galima pasidžiaugti rezultatais, kadangi dauguma jaunuolių gavo nemažai naudingų įgūdžių, taip pat palydėjimą sprendžiant iškylančias problemas.

 

,,Svarbus klausimas yra mokyklos lankomumas. Kadangi norint gauti stipendiją, reikia lankyti pamokas, bandome ieškoti sprendimų ir atsakymų į klausimus, kodėl jaunuoliams mokykloje kyla problemų – pasakojo I. Rusinaitė-Vaitkuvienė – Galbūt moksleivis turi baimę viešai kalbėti, o mokytoja prieš visą klasę jo pašaipiai ko nors paklausia, arba jam baisu ilgai išbūti didelėje grupėje? Susiklosčius tokioms situacijoms daug kalbamės ir ieškome sprendimų, ką daryti.“ Pasak psichologės, iššūkių kyla ir dėl jaunuolių nepasitikėjimo savimi. ,,Yra buvę atvejų, kai ilgai ir kruopščiai kontroliniam darbui ruošęsis vaikinas gavo dvejetą. Tada paaiškėjo, kad jį kamuoja panikos priepuoliai – pamatęs užduotį jis taip išsigąsta, kad nieko nebegali parašyti. – atskleidžia ji – Nepasisekus jauni žmonės dažnai linkę nuleisti rankas, tad tenka juos įtikinti, kad galima bandyti vėl ir vėl. Viena mūsų globota mergina egzaminus laikė penkis kartus, tačiau dabar studijuoja Danijoje ir pradeda savo verslą.“ Pasak I. Rusinaitės-Vaitkuvienės, tokios sėkmės istorijos išskirtinės, tačiau ne dėl menkų jaunuolių gabumų. ,,Aplinkos žmonės jaunuolius pernelyg dažnai nuvertina. Moksleiviui prasitarus, kad norėtų studijuoti užsienyje, pasigirsta komentarai: nieko tau nepavyks, iš mūsų globos namų tik vienetai studijuoja universitetuose. Tačiau kaip galima iš karto taip nuspręsti?“, – klausė specialistė.

 

Įgūdžių formavimas


Gaunantys ,,Mokslo stipendiją“ kiekvieną mėnesį centro darbuotojui taip pat privalo atnešti kvitus ar kitus įrodymus, kad pinigus išleido taip, kaip planuota. ,,Yra buvę be galo kurioziškų situacijų, kai jaunuoliai bandydavo mus apgauti – prisiminė I. Rusinaitė-Vaitkuvienė – Su vienu vaikinu buvome sutarę, kad jis pirks batus. Atėjęs mėnesinio aptarimo jis pasakė čekį pametęs, tad paprašiau jo tuos batus nufotografuoti. Gavusi nuotrauką pamačiau, kad ji daryta parduotuvėje. Tokiais atvejais nemoralizuoju ir nebaru, o tiesiog pasakau, kad toks būdas yra netinkamas ir jaunuolis rizikuoja kitą mėnesį negauti stipendijos. Tai suveikia geriau nei atviras konfliktas. Ne vienas toks pričiuptas jaunuolis šiandien sąžiningai planuoja stipendiją ir atneša visus iki vieno čekius.“ Specialistės teigimu, fondo pinigų jaunuoliai negali leisti viskam, kam panorės. Griežtai draudžiama pirkti alkoholį, cigaretes ar psichotropines medžiagas – jų įsigiję jaunuoliai gali netekti stipendijos. Pasak I. Rusinaitės-Vaitkuvienės, tokia atskaitomybės sistema galėtų būti taikoma ir globos namuose. ,,Finansų planavimas turėtų prasidėti jau nuo jauno amžiaus – tegul susiplanuoja kas mėnesį gaunamus 15 eurų ir atneša darbuotojui čekius – tokia tvarka padėtų vaikams pajausti atsakomybę, suvokti patį planavimo procesą.“, – įsitikinusi ji.

 

Dalis ,,Mokslo stipendiją“ gaunančių jaunuolių gyvena centro ,,Kitaip“ suteikiamame Lydimajame būste, kuriame mokosi ne tik finansų planavimo, bet ir buitinių įgūdžių.  ,,Mūsų globojami vaikinai ir merginos atsineša labai įvairių gebėjimų. Vieniems jų netrūksta, o kitiems kartais tenka parodyti kaip į dubenį įkulti kiaušinį – pasakoja I. Rusinaitė-Vaitkuvienė – Bijodami atskleisti kitiems, kad jie ko nors nemoka, jaunuoliai atsiriboja, apsimeta, kad jiems tai nerūpi. Vis dėlto, gražiausia darbo dalis yra stebėti, kaip jaunuoliai švytinčiomis akimis pasakoja, kad jie kartu ką nors gamino, bendrai susitarė, kas keliaus į parduotuvę, kas ruoš maistą, o kas plaus indus.“,– pasakoja specialistė. Anot jos, darbo praktikoje kartais tenka keisti ir globotinių mitybos įpročius. ,,Dirbame su jaunuoliais, kurie įpratę valgyti tik penkis maisto produktus. Kitokių jie nesirenka, nes bijo pabandyti ką nors naujo.     Pavyzdžiui, kartą su globotiniais keliaudami į pikniką mes, darbuotojai, pripirkome špinatų ir kitokių žalumynų sumuštiniams pagardinti. Ilgai įtikinėjome vieną jaunuolę paragauti špinato. Nors mergina labai spyriojosi, vėliau jai jie taip patiko, kad dabar vartoja juos nuolat.“, – prisiminė psichologė.

 

Globoje augusių jaunuolių paruošimo savarankiškam gyvenimui tema kalbama nemažai, tačiau, pasak I. Rusinaitės-Vaitkuvienės, reikšmingų pokyčių dar nematyti. ,,Galbūt visos globos įstaigos ir nepasikeis, tačiau vienam socialiniam darbuotojui ėmusis veiksmų, jis gali pakeisti bent kelių jaunuolių gyvenimus. Viskas prasideda nuo mažų žingsnelių ir kiekvienas asmuo gali įnešti labai didelį indėlį.“,– įsitikinusi ji.