LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Buvęs emigrantas Lukas: privalome vertinti tai, ką turime Lietuvoje

Lietuvoje iškilus naujai emigracijos bangai vis daugiau jaunų žmonių palieka šalį tikėdamiesi įsitvirtinti svetur. Vis dėlto, kai kurie išvykusieji grįžta supratę, kad savas kraštas turi daugiau privalumų. Dvidešimtmečio kauniečio Luko istorija kaip tik tokia. Į Didžiąją Britaniją vaikinas išvyko siekdamas užsidirbti ir įgyti savarankiškumo. Sugrįžęs Lukas pripažįsta: jausmas, kad gyveni savoje šalyje atperka visas svetimo krašto teikiamas galimybes Be to, puikiai mokėdamas gimtąją  kalbą gali daug lengviau susirasti darbą negu svetur.

 

Pirmosios patirtys

Noras emigruoti Lukui kilo nusivylus studijoms aukštojoje mokykloje. Baigęs pirmą kursą vaikinas suprato, kad studijos neatitinka lūkesčių. ,,Pamaniau, kad išvykęs galėčiau nemažai užsidirbti, be to praverstų ir aplinkos pakeitimas. Turiu tetą, kuri ne vienerius metus gyvena Londone. Sutarėme, kad kol įsitvirtinsiu galėsiu pagyventi pas ją – pasakojo jis – Tikėjausi, kad po kurio laiko pradėsiu ir studijas Anglijoje.“ Atvykęs vaikinas kreipėsi į  įdarbinimo agentūrą ir pradėjo dirbti padavėju įvairiuose viešbučiuose pagal iškvietimą. Darbas sekėsi – kadangi vaikinas gerai moka anglų kalbą, buvo paskirtas prižiūrėti kitų padavėjų darbą. Gyvenimas megapolyje vaikinui patiko. ,,Nors vyrauja požiūris, kad Anglijoje į atvykėlį žiūrės tik kaip į emigrantą, man to neteko patirti. Londone gyvena įvairiausių tautybių žmonės, nemaža dalis jų yra atvykėliai iš įvairiausių pasaulio kampelių, tad nesijauti kitoks ar kažkuo prastesnis – teigia jis – Gyvenant viename didžiausių Europos miestų malonu ir tai, kad gali tiesiog ištirpti minioje. Net ir nuėjus su pižama į parduotuvę, išvengsi keistų žvilgsnių ir šnabždesių. Tokio laisvo požiūrio Lietuvoje labai trūksta.“

 

lukas.jpg (regular, 333x500)

 

Vienatvės pinklės

Vis dėlto svečioje šalyje praleidus beveik metus Luką pradėjo slėgti vienatvė. ,,Gyvendamas Lietuvoje mėgau lošti, tačiau niekada negalvojau, kad turiu rimtą problemą. Gyvenimas Anglijoje be draugų ir šeimos šią priklausomybę paskatino ir aš nebegalėjau su ja susitvarkyti – atskleidė jis – Būdavo momentų, kai pralošdavau viską, ką uždirbdavau. Teta pastebėjo, kas vyksta ir pranešė tėvams. Po poros mėnesių grįžau į Lietuvą ir pradėjau reabilitaciją.“ Pasak Luko, nors gyvenimas Londone buvo įdomus, o darbas pelningas, sprendimas grįžti į Lietuvą buvo vienas geriausių jo gyvenime. ,,Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginių, kad Lietuvoje neįmanoma išgyventi ir turėti geriau apmokamo darbo, tačiau tai netiesa. Buvau abiejose barikadų pusėse, tad galiu palyginti. Lietuvoje mokant gimtąją kalbą ir turint tam tikrų įgūdžių, tikrai galima susirasti darbą, kuris leis nesukti galvos, kaip išgyventi. Tiesa, tam prireiks noro ir pastangų, tačiau situacija nesiskiria ir Anglijoje. Tik šioje šalyje pragyvenimas labai brangus, todėl turi dirbti tikrai prestižinėje darbo vietoje, kad galėtum laisvai jaustis ir nereikėtų skrupulingai planuoti finansų.“, – pasakoja jis.

 

Netikra teroro ataka

Susimąstyti apie Lietuvos privalumus Luką paskatino ir savomis akimis matytas įvykis prekybos centre. ,,Tą savaitę mane gimtadienio proga lankė tėvai. Keliavome po Londoną, dienai nuvažiavome į Stratfordą, kuriame yra vienas didžiausių miesto prekybos centrų. Mama nuėjo į parduotuvę, o mes likome jos laukti lauke – prisiminė Lukas – Staiga pamatėme, kaip keliasdešimt tūkstančių žmonių masiškai bėga iš prekybos centro. Kilo masinė panika, nes žmonės dėl suveikusios gaisro signalizacijos pagalvojo, kad prasidėjo teroro ataka. Minia pro mus lėkė it paklaikusi, stebėjome kaip baimė visus užvaldo. Siaubinga, bet prie pat mūsų akių viena moteris parkrito ir buvo trypiama. Deja, niekuo negalėjome jai padėti – žmonių buvo pernelyg daug, situacija įtempta.“, – prisiminimais dalinosi vaikinas. Anot jo, buvo baisu stebėti panikuojančią ir nemokančią tinkamai reaguoti žmonių minią. ,,Šią istoriją papasakojau taip pat Anglijoje gyvenančiam draugui. Po savaitės toks pat įvykis nutiko ir jo darbovietėje. Žmonės jaučia įtampą dėl dažnai vykstančių teroro aktų, tad bet koks dirgiklis sukelia protą paralyžuojančią paniką.“, – pasakojo Lukas. Pasak jo, Lietuva šiuo klausimu yra saugi šalis, tad turime tai vertinti.

38253880_2033992319947374_4678262572770656256_n.png (regular, 500x500)

 

Žolė nėra žalesnė

Šiuo metu Lukas dirba vienoje perspektyvioje įmonėje ir rengiasi grįžti į studijas. ,,Mokslus derinsiu su darbu, kadangi nesinori jo aukoti – pasakoja vaikinas – Džiaugiuosi savo emigracine patirtimi, kadangi ji leido man pamatyti, kaip gera gyventi savame krašte ir kokias galimybes čia turime. Žolė svetur tikrai ne visada žalesnė.“, – pabrėžia jis.

 

Nevyriausybinės organizacijos ,,A. C. Patria“ atviro jaunimo centro ,,Vartai“, kur pagroti gitara bei pasikalbėti kartais užsuka ir Lukas, psichologė Justina Kiudytė įsitikinusi: patirtinis mokymasis jauno žmogaus gyvenime yra ypatingai svarbus. Pasak jos, išvykimas kurį laiką padirbėti svetur gali padėti išugdyti begalę svarbių įgūdžių ir suteikti naudingų žinių, tačiau jaunuolis privalo gebėti stabtelėti, apmąstyti savo patirtis ir iš jų pasimokyti.

 

,,Sutinku jaunų žmonių, kurie neieškodami alternatyvų iš karto po mokyklos ar universiteto baigimo susikrauna lagaminus. Emigracijos pradžioje patirtas pokytis, iššūkiai ir palyginti didelis atlyginimas svetur pakeri. Tačiau praėjus pirminiam žavesiui atsiskleidžia mažiau patraukli emigracijos pusė: svetima aplinka sukelia vienišumo pojūtį, nekvalifikuotų darbų monotonija bei dažnai menkos galimybės tobulėti ir realizuoti save primena, kad ne pinigai yra svarbiausia laimės sąlyga. Vis dėlto nemanau, kad reikėtų atkalbinėti jaunus žmones nuo bandymo padirbėti užsienyje. Kur kas svarbiau išvykstančiajam priminti nuolat klausti savęs, ar aš laimingas taip gyvendamas? Luko pavyzdys rodo, kad trumpas išvykimas į kitą šalį gali tapti puikiu akstinu suvokti, ko jaunas žmogus ieško gyvenime, pamatyti savo šalį iš kitos pusės“, – sako ji.

 

Atviro jaunimo centro „Vartai“ veikla yra dalinai finansuojama Jaunimo reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

 

jrdlogo_beuzraso.jpg (regular, 500x204)