LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Aš tau duodu, tu paimk

Aš tau duodu, tu paimk

 

A.C.Patrios savarankiškumo ugdymo centre „Kitaip“

 

Dažnai susiduriame su žodžiu NEET‘sai. Aš dar ir pati prieš važiuodama į konferenciją „Darbas su niekur nedirbančiais, nesimokančiais ir mokymuose nedalyvaujančiu jaunimu Vilniaus miete“ A.C. Patrios vadovei sakiau, kad visai norėčiau čia dalyvauti, bet mūsų Savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ gi nedirba su NEET‘sais, dirbame su iš globos namų beišeinančiai ar jau išėjusiais jaunuoliais. Ir visai pamiršau, kad dėdami pastangas, jog jie neiškristų iš darbų ir mokyklų, kažkada buvo niekur nesimokantys, nedirbantys ir apskritai iš esmės nieko neveikiantys jaunuoliai.


  • Savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ susideda iš dviejų dalių: konsultacinio centro ir lydimojo būsto. Abiejuose centruose yra dirbama su valstybės globoje augusiais jaunuoliais (iš globos namų ar augusius pas globėjus).

  1. Konsultacinis centras. Šiame centre mes (2 socialiniai darbuotojai ir 1 psichologė) stengiamės suteikti pagalbą jaunuoliams iškilusiais klausimais. Mūsų jaunuolių žodžiais „gali ateiti atsigerti arbatos, paieškoti darbo, paprašyti pagalbos su skolomis, problem su antstoliais, mokykla ar draugais“. Šiame centre sudarome sąlygas jaunuoliams kalbėtis apie jiems kylančius sunkumus: sveikatos, skolų, finansų, konfliktų, sunkumų ir krizių, darbo paieškos, CV ar motyvacinio rašymų iki pagalbos ieškant kitų institucijų, į kurias jie galėtų kreiptis (jei jau mes negalime padėti, pvz. priklausomybės, ligos ar nėštumas). Taip pat rengiame įvairiomis temomis stovyklas, suteikiame jaunuoliams galimybę įgyti 160 val. norimos specialybės praktikos (su meistro-mokytojo nuolatiniu palydėjimu). O šią praktiką mes vadiname pameistryste. 

  • Lydimasis būstas yra iš pažiūros paprastas 4 kambarių butas Šilainių rajone, kuriame gyvena nuo 2-6 jaunuolių (3 kambariai skirti jaunuoliams) ir dažnai užsukantys 3 darbuotojai (1 kambarys - konsultacijos ir bendriems susirinkimams su jaunuoliais). Kaip jau suprantate darbuotojai ten negyvena. Kartais nakvoja (apie 2 kartus į mėnesį, žinoma jaunuoliai paprastai nežino, kada) ir užsuka vakarais ar šiaip kada pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Būste yra tam tikros taisyklės ir individualūs susitarimai su kiekvienu jaunuoliu atskirai, priklausomai nuo jo savarankiškumo mokymosi tikslų. Jaunuoliai būste gali gyventi iki 1 m.  Čia jie gauna individualų palydėjimą, t.y. kiekvienas jaunuolis turi jį lydintį darbuotoją. Tad jaunuoliai būste mokosi buitinių savarankiškumo įgūdžių kaip skalbimas, maisto gaminimas, finansų planavimas, apsipirkimas ir pan.; mokosi tarpusavio bendravimo, sutarimo su kaimynais, jausmų reiškimo, agresijos valdymo ir kt. Viena iš pagrindinių sąlygų ateinant į būstą yra tai, kad jaunuolis turi arba dirbti arba mokytis. Tas reiškia, kad daugeliui prieš ateinant mes padedame susirasti mokymosi įstaigas. O vėliau gyvenant būste, išlikti mokykloje ar darbe.

 

Savarankiškumo ugdymo centre „Kitaip“ jaunuolius mokome įvairių įgūdžių, tačiau apie juos visus pakalbėti turbūt neužtektų net keliolikos puslapių ir skaityti taptų nuobodu. Tad šiandien pasidalinsiu tais įgūdžiais, kurie man pasirodė vieni svarbiausių, kad jaunuolis būtų įgalintas išlikti mokykloje ar darbe ar bent jau galėtų pradėti tokių galimybių ieškoti.

  • Kontakto užmezgimas. Tiek būste, tiek konsultaciniame centre pirmiausia su jaunuoliais stengiamės užmegzti kontaktą. Vienas iš labiausiai pasiteisinančių būdų yra stovyklos, kuriose susipažįstame su jaunuoliais ir jie su mumis. Jose galima neformaliai papasakoti, ką mes veikiame ir ką siūlome. Taip pat dar viena neformali erdvė susipažinti Atviri vakarai. Pirmadienį ir antradienį. Jaunuoliai gali užeiti nuo 14 val. iki 17 val. nesusitarę. Jų metu mes atsigeriame arbatos ir pasikalbame. Kartais gaminame maistą, kartais žiūrime drauge filmą ar žaidžiame stalo žaidimus. Tokioje aplinkoje lengviau prašyti ar priimti pagalbą. Taip pat keliaujame į globos namus ir tiesiog atvirai kalbamės su jaunuoliais, kaip jiems sekasi, ką jie mėgsta, truputi papasakojame apie save ir centrą.

 

Laiko valdymas. Vienas didžiausių iššūkių ir suvokimų jaunuoliams yra ateiti laiku į susitikimą. Pradėjus dirbti su jaunuoliais tikriausiai koks 90 procentų jaunuolių neateina į susitikimus ar vėluoja į juos po valandą, ateina dviem trim valandom anksčiau, ateina nesusitarę ir pan. Pradžioje jiems būna sunku suprasti, kodėl svarbu ateiti laiku ir nepamiršti susitikimų. „Na darbas suprantu, kodėl reikia būti laiku susitikime, bet kai gyvenau būste, tai tas nervindavo labai“.Tad pirmiausia pradedame nuo skatinimo užsirašyti susimatymo darą ir laiką: į sąsiuvinį, užrašų knygutę, telefoną ar paduodam lapelį, kuriame patys parašome, kur ir kada susitiksim. Taip pat perklausiame, ar prieš susitikimą reikia priminti. Dažnai jie perskambina, rašo sms ir klausia, kada susitinkame. Tad mes taip pat iškart neatsakome, o perklausiame, o kaip tau atrodo ir įdomiausia tai, kad jie dažnai prisimena. Tik vietoj susitikimo atsiranda draugai ar kiti reikalai, su kuriais konkuruoti sudėtinga... Tačiau laikui bėgant jaunuoliai pradeda suprasti tikslaus susitikimo, atsikėlimo į mokyklą, darbo pokalbio, vizito pas gydytoją  ar pas mus laiko prasmę ir svarbą. Kartu pasikalbame, kas bus, jei jis ateis vėliau. Leidžiame išbandyti pasekmes – tą dieną nebepriimame (nes po jo laukia kitas jaunuolis ar susitikimas, susirinkimas).

 

Buitiniai - higienos įgūdžiai. Kitas svarbus aspektas yra mokymasis ir kalbėjimasis su jaunuoliu apie jo buitinius-higienos įgūdžius. Kol nepradėjau dirbti man būdavo sunku įsivaizduoti, kaip galima nesuprasti, kad nuo tavęs eina nemalonus kvapas, būti keletą dienų nevalgius, nemokėti praustis ar gaminti valgyti. Tačiau dabar kuo toliau, tuo mažiau stebiuosi dalykai, kurių jaunuoliai gali nemokėti, nesuvokti kaip juos daryti ar neturėti įpročio. Daugelis pas mus ateinančių gyventi nesugeba pastebėti, kad jo rūbai suplyšę, plaukai riebaluoti, o pirštai ir panagės juodos; nemoka gaminti ir tvarkytis. „ na kol darbuotojai nepasakydavo, atrodė visai tvarkingas tas kambarys, bet poto kai pasako..pažiūri..nu tikrai kambarys kaip po sprogimo“

  • Gyvenant būste dirbti su buitiniais-higienos įgūdžiais truputi paprasčiau. Jaunuoliai yra matomi dažniau, pradėjus apie tai kalbėti, jie negali niekur pabėgti ir dingti, tad yra priversti susimąstyti ir kažką keisti. Turim galimybę pamatyti, kaip jaunuoliai gyvena iš tikrųjų ir reaguoti į situaciją „čia ir darbar“. Be to jų sunkumus galima lengviau pastebėti jų kasdienybėje. Taip pat paprasčiau kvieti mokytis gaminti ar įjungti skalbimo mašiną. Su jaunuoliais nuolat kalbama detaliai, kiek kartų jis prausiasi, ar moka naudoti muilą, šampūną, skalbti rūbus, įjungti viryklę ar skalbimo mašiną. Atrodo juokinga, bet pasitaiko jaunuolių, kurie neturi šio įgūdžio ir net nesupranta, apie ką tu čia kalbi arba jiems teisiog gėda, jog nežino kaip  naudotis buitine technika ir tai bando nuslėpti įvairiausiais būdais. Tad būname šalia ir mokome susiūti kelnes ar megztinį, kaip įjungti skalbimo mašiną ( kartais ir kartu sudedame drabužius ir ją įjungiame) parašome mažą atminitinę visiems jaunuoliams, kaip tai daryti, ir ją priklijuojame ant skalbimo mašinos,  mokome stebėti save, savo higieną ir murzinus rūbus. Kartais pastebėjus nemalonų kvapą nuvejame praustis į dušą. Padedame išmokti plauti indus, susitvarkyti pavalgius po savęs t.y. nuvalyti stalą, duoną padėti į  vietą, išsiplauti indus ir pan.

  • Konsultaciniame centre rečiau kalbame apie buitinius įgūdžius ir dažniau tenka atkreipti jaunuolių dėmesį į jų higieną. Ypatingai, kai jaunuolis ateina dvokiantis ir prašo padėti susirasti darbą. Kalbame, kas jam nutiko,  dėl ko jis taip atrodo – nemaloniai „kvepia“. Dažnai paaiškėja, kad jaunuolis neturi skalbimo mašinos, drovisi eiti į bendrą dušą (bendrabučiuose) ar jam apskritai dėl skolų išjungtas vanduo. Ieškome drauge išeičių. Įtraukiame į tai ir kitus Patrijos centrus, nes neretai tas pats jaunuolis lankosi ir „Kitaip“ centre ir „Vartuose“. Stengiamės padėti jam pastebėti, kad jau laikas praustis ir skalbtis. Net esame sudarę sąlygas Patrioje. Jaunuoliai už minimalų atlygį gali išsiskalbti rūbus ar nueiti į dušą A.C.Patrios biure. Dušu jaunuoliai labai retai naudojasi, tačiau besiskalbiančių turime. Jaunuoliai, kurie neturi pinigų susimokėti už skalbimą, ieško kitokių būdų užmokėti: sutvarkyti biuro patalpas (nuvalyti dulkes ar išsiurbti), padeda išnešti daiktus iš palėpės ar dar kažką. Taip jie mokosi buitinių įgūdžių ir suvokia, kad paslaugos nenusileidžia iš dangaus. 

  •  alim3958.jpg (thumb, 160x120)  alim3941.jpg (thumb, 120x160)

 

Draugai. Tema, kuri viena sunkiausių ir sudėtingiausių dirbant su jaunuoliais. Jiems sunku atsispirti draugų pasiūlymams, pasprukti iš mokyklos, nueiti papramogauti ar išgerti, tačiau pamatyti ir suprasti tai, daugeliui sunku. Draugų įtaka ir bendravimas su jais jaunuoliams yra begalo svarbus. Dažniausiai tai užima daugiau nei pusę jų laiko. Tačiau tai tampa ir jų sunkumu: konfliktai, bėgimai iš pamokų, išėjimai anksčiau iš darbo. Dažniausiai baigiasi išmetimu iš mokyklos ar atleidimu iš darbo. Kartais tiesiog vengimu pradėti kažką naujo, nes daugelis draugų pasakoja, kad tai daryti nesąmonė ar neverta. Tad su jaunuoliais nuolat kalbame ir tematizuojame, kas bus jei jie pasirinks vieną ar kitą kelią. Ką jie praranda nuolat būdami su draugais, ką jie gali padaryti vietoj to. Pavyzdys: Turėjome būste merginą, kuri bendraudama su draugais niekaip negalėdavo pasakyti ne, konfliktus spręsdavo riksmais ir visiškai santykių nutraukimu. Per pokalbius apie tai, ką ji praranda ir ieškojimus, ką jai tai duoda ir kaip ji gali bendrauti, ką gali keisti, kaip gali suskirstyti laiką ir išmokti ir pamokas padaryti ir su draugais pabūti. Smagu tai, kad ji pradėjo suspėti visur, mokymosi rezultatai pagerėjo, atsirado šalia jos ne daug pažįstamų, bet pora tikrų draugų, kuriuos ji pradėjo geriau suprasti, o ir jie palaikė. Taip pat suprato, kad draugams negalint su ja susitikti, ji draugų nepraranda. Smagu tai, kad tai ji pradėjo taikyti ir mokykloje bendraujant su mokytojais, kitais darbuotojais, su kuriais nuolat konfliktuodavo.

 

Jaunuoliai ir įstaigos/organizacijos/įmonės. Dažnai jaunuoliai turi savo įsivaizdavimus ir baimes apie darbdavius, mokymosi įstaigas ar net tas pačias valstybines įstaigas, kuriose jie turėtų susitvarkyti dokumentus. Daugelis jaunuolių neturi įgūdžių tiesiog paklausti ir užduoti klausimus, kad sužinotų, ką jiems reikia daryti, kur nueiti ir kokios pažymos paprašyti ar kokius dokumentus paduoti. Tad mes dažniausiai padedame suformuluoti iš anksto klausimus, skatiname užsirašyti. Jei jaunuoliui vis tiek baisu – jį palydime iki vietos. Taip jis mokosi pats bendrauti su įvairių įstaigų darbuotojais: prisiregistruoti prie gydymo įstaigos, įstoti į mokyklą, darbo biržą, nueiti į darbo pokalbį. Pirmieji bandymai būna sunkūs ir dažniausiai nesėkmingi, tačiau mes suteikiame saugią galimybę išsibandyti. Kartais tiesiog paprašome kolegos, kad pabūtu darbdaviu ar sesele ir jaunuolis pabandytų jų paklausti norimų dalykų. Taip pat apsvarstome, kaip gali atsakyti ir ko paklausti įstaigų darbuotojai. Taip jaunuoliai gali pamatyti realistinį vaizdą ir nusiteikti tam, kas jų laukia. Pavyzdys: „ jaunuolis susirgo ir ėjome kartu pas gydytoją. Iš pirmo žvilsgnio jaunuolis atrodė gabus ir galintis perklausiti, užsiregistruoti pas gydytoją. Gydimo įstaigoje vyko remontas, taigi registratūra buvo perkelta į kitą vietą. Jaunuoliui buvo sudėtinga  susiorientuoti ir jis gėdijosi perklausti antrą kartą kur reikia kreiptis. Taigi susinervino ir išbėgo į lauką, pyko ir norėjo keliauti namo. Pasedėjome drauge ant suoliuko, leidome nusiraminti ir tada antrą kartą grįžome į gydymo įstaigą, pirmąjį klausimą išdrįso paklausti „kur naujoji registratūra“, tačiau neišklausęsiki galo pradėjo eiti šalin. Taigi savo pavyzdžiu bandžiau perklausti ir poto kalbėtis, jog nieko blogo kelis kartus klausti tos pačios informacijos, svarbu, kad būtų aišku.“ Taip susiduriame su daugeliu paprastų dalykų, kurie tik mums atrodo paprasti, tačiau jaunuoliams perklausi, keliauti vieniems ir susidurti kartais ne su itin draugiškais darbuotojais nėra taip paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti.

 

Šie keletas žingsnių ir sričių ties, kuriomis mes dirbame, yra tik mažas lašas mūsų plačiame jaunuolių mokymosi vandenyne. Tikrai susiduriame su jaunuolių dingimais ar nenoru susitikti. Tačiau daugelis jų, po kurio laiko vienokiu ar kitokiu būdu sugrįžta ir parašo padėti susitvarkyti dokumentus, susirasti darbą. Smagu, kai jie po 2-3 kartais net po daugiau metų įvardina, kad „Kitaip“ centras išmokė juos laiku ateiti į susitikimus, nes darbe tas svarbu arba leido drąsiau jaustis einant į darbo pokalbį. Mūsų darbo tikslas mažais žingsneliais vesti tą jauną niekur neįsitraukusį žmogų savarankiškumo link.