LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Apie tai, kaip mums sekėsi žygiuoti. Arba kasmetinis patyriminis Patrios žygis

1.jpg (regular, 380x500)

Prieš pat rugsėjį ir naujus mokslo metus A.C. Patria jaunuoliai kartu su Edvinu (savarankiškumo centras “Kitaip”), Andriumi (Savanrių centras)ir Kriste (Atviras jaunimo centras “Vartai”)išėjo į labai ilgą ir ne labai lengvą keturių dienų žygį. Kelionė buvo ilga ne tik fiziškai, bet ir emociškai...

 

Pirmoji diena ir 13 val., 30 km, nuospaudos, akmenys pakrantėje ir šlaitai miškuose, akistata su savimi, kiekvieno ribos, ašaros, tarpusavio santykiai, atviri pokalbiai, komandinis darbas, nesusikalbėjimas peraugęs į susikalbėjimą ir bendrų kompromisį radimą, asmeniniai iššūkiai ir jų kaina, išdrįsimas prašyti pagalbos, įveiktas naktinis žygis, daug kalbėjimosi valandų, savo istorijos pažinimas, nuovargis, nuo civilizacijos atitraukusi Rumšiškių atmosfera, puotaujanti Larisa, ne mažai juokų, įtampų ir ne tik...

Kelionė dalykas nelengvas, kaip ir mokymasis bei savęs pažinimas, asmeninių tikslų kėlimas ir jų siekimas. Per šias keturias dienas visi užaugome tiek, kiek užaugti sau leidome patys ir kiek padėjo kartu keliavę žmonės...Buvo gera būti kartu!

 

O daugiau apie žygį jaunuolių akimis, pasdalino ir Kamilė, kurios pasakojimu dalinamės su visais:

„Patyriminis žygis pėsčiomis nuo Kauno Pažaislio Vienuolyno iki Rumšiškių Buities muziejaus.
Nors buvo planuota eiti 17 kilometrų, o išėjus 11 valandą ryto vietoje būti turėjome 16 valandą, planai beeinant pasikeitė nevisai į gerąją pusę...

Su žiauriais kojų skausmais, su visais barniais, principais, bei nesutramdomais pykčiais ėjome 30 kilometrų, o juos įveikėme net per 13 valandų. Ėjimas tirai nebuvo lengvas, teko pereiti pelkes, kopti į stačius kalnus, naudojant komandinį darbą, iškęsti aštrius pakrantės akmenis, klaidžioti po miškus...

Pagaliau 1 valandą nakties pasiekėme savo ilgos kelionės tikslą – Rumšiškių Buities muziejų. Iki 9 valandos ryto mūsų nualintos kojos , bei ištampyti nervai gavo poilsio. Ryte papusryčiavus mūsų kompanija dar turėjo ištverti 3-jų valandų trukmės vaikščiojimą po visą Buities muziejų bei klausymąsį apie jo istoriją, atsiradimą ir naudą kiekvienam lietuviui, bei turistui. Tikrai nenoriu pasakyti, jog buvo neįdomu, tiesiog tai nepaliko didelio įspūdžio  po pusę paros trukusio „pasivaikščiojimo“. Po muziejaus aprodymo mūsų laukė skanūs pietūs, po kurių, beveik iki sutemų turėjom daug smagių, ir nelabai, pokalbių. Buvo daug emocijų, pykčių, bandymų susitarti, kompromisų ieškojimų...

Sekančią parą mūsų sulaukė pasiskirstymas į tris grupeles, kurias sudarė po 6-7 žmones, kuriose turėjome stengtis suprasti, bei priimti vieni kitus. Pripažįstu, mažesnėse grupelėse sutarti buvo daug lengviau, nei vienoj didelėj grupėj, kurią sudarė 20 žmonių. Beveik visą šeštadienio dieną užėmė pasiruošimas naktiniam žygiui, bei pašnekesiai grupelėse. Atėjo vaikaras. Mūsų sulaukė šilta naktelė miškuose, bei užduočių vykdymas. Iš naktinio žygio visi grįžome gyvi, bei sveiki. Na, o sekmadienį po pietų laivu parplaukėme į Kauną.

Drįstu kalbėti už daugumą, bei teigti, jog išvykti nenorėjome. Nenorėjome palikti šio krašto, patirtų įspūdžių. Visi pradėjome gerai sutarti, tapome viena didelė šeima J Įgyjome daug neįkainojamos patirities, įveikėme savo baimes, bei žinoma, išmokome išsikelti tikslus, bei jų siekti!“