LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

50 Eurų – daug ar mažai?

Vokiečių  fondas „Kinderdörfer in Litauen e.V.“ jau ilgus metus remia Lietuvoje gyvenančius jaunuolius, kurie yra/buvę valstybės  globoje. Tačiau su A.C.Patria savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ pradėjo bendrauti su šiuo fondu prieš kelerius metus. Per tą laiką sukūrėme mokslo stipendijos  sistemą ir strukūrą. Ir kas gi tai per velniava? Trumpai tariant, be išvedžiojimų (kurių pas mus dažniausiai būna) - jaunuolis augęs valstybės globoje ateina susitikti kartą į mėnesį su Patrios savarankiškumo ugdymo centro „Kitaip“ darbuotoja, gali praleisti sutartą pamokų skaičių per mėnesį ir tai įrodo, planuoją ir parodo, kad laikaisi plano – gauna 50 Eur į mėn. O apie šią stipendiją teko visko išgirsti: lengvai gaunami pinigai, jaunuoliams to nereikia, kokia didelė pagalba ir parama jaunuoliams, tai tik pinigai ir nieko daugiau. Kad ir kiek sulauktume kritikos ar kitų reakcijų, norime pasidalinti, ką mums suteikia ši programa ir ką įgyja jaunuoliai joje dalyvaudami.

Žinoma, galime teigti, kad tai tik pinigai. Bet visada yra „BET“... Ši stipendija mums leidžia susipažinti su jaunuoliais ir užmegzti kontaktą, o jau vėliau keliauti savarankiškumo link: kelti temas, lydėti pokyčių metu ir skatinti prisimti atsakomybę už save, savo poelgius, priimti kasdieninius iššūkius. Pirmąjį iššūkį priima jaunuolis, kai ateina į susitikimą Patrijoje. Jaunuolis ne vien ateina į susitikimą ir pasiima pinigus, bet mes su juo ir kalbamės, konfrontuojame (nesutinkame), tariamės, pykstamės, juokiamės, liūdim ir džiaugiamės. O svarbiausia atiduodam atsakomybę jaunuoliui – jis gali leisti pinigus, kam tik nori (išskyrus alkoholį, cigaretes ir narkotikus), jei iš anksto suplanavo ir vėliau atnešė išlaidų pagrindimą (čekį, parodė daiktą, nuotrauką ir pan.). 

freemoney.jpg (regular, 426x282)

Gali kilti klausimas apie ką galima kalbėtis? Apie daug ką... pirmiausia (turiu omenyje pirmuosius susitikimus) tik apie pirkinius ir pinigų planavimą bei jų išleidimą (dažnai ne pagal planą). Vėliau... tas vėliau, kai atsiranda santykis ir pasitikėjimas vienas kitu, – jaunuolis pasitiki darbuotoja, o darbuotoja jaunuoliu. Pokalbiai tampa atviresni, jaunuoliai pradeda dalintis savo nerimu, klausimais, prašo pagalbos, pradeda kalbėti atvirai, o ne tai „ką turėtų sakyti“/ „Ką norėtų girdėti suaugusiesji“, paprašo pagalbos paskambinti, palydėti į instituciją, paklausia, kaip susitaikyti su savo antrąja puse, draugu ir t.t. Reikia praeiti nemažai nesusipratimų, kadangi nėra lengva jaunuoliams pasitikėti suaugusiu žmogumi; nelengva patikėti, kad niekas negrasina, leidžia klysti ir už klaidas nebaudžia. Tai pareikalauja jėgų, pasiryžimo abiem pusėms – tiek darbuotojams, tiek jaunuoliui. Ypač pradedam kalbėtis nemaloniomis temomis: kaip sekasi laikytis susitarimų (pvz.: praleisti mažiau nei 20 pamokų) ; kaip nesiseka siekti tikslų, kaip gali susitarti su auklėtoja ar mokytojais (pvz.: paklausti, kaip gali pasitaisyti matematikos pažymį), kaip gali susitarti abskritai.

Svarbus aspektas, jog jaunuolis norėdamas gauti mokslo stipendiją turi susitarti, kaip leis pinginus ir kaip lankys mokyklą. Ką reiškia lankys mokyklą? Į tai atsižvelgiama labai individualiai ir tariamės su jaunuoliu. Taigi ir susitarimai vyrauja nuo 20 pamokų per mėnesį iki mokymosi rezultatų pasikėlimo. Jaunuolis gaudamas mokslo stipendiją susiduria su kasdieniniu iššūkiu: laikytis susitarimų su darbuotoja, siekti savo įvardinto tikslo ir lankyti mokymosi įstaigą. Norėtume pasidalinti keliomis istorijomis, kaip mokslo stipendija padėjo jaunuoliui,  bei kaip patys jaunuoliai patiria mokslo stipendijos naudą, tampant savarankiškomis asmenybėmis.

Štai ką apie finansų planavimą rymoja „stipendininkas“: „kai tik pradėjau gauti mokslo stipendiją buvo tiesiog papildomi pinigai savo malonumui. Vėliau mokslo stipendija leido planuotis finansus. Supratau, kad svarbu susiplanuoti visus pinigus, o ne vien leisti juos spontaniškai ir pirkti kas išeina tuo metu parduotuvėje“. Kitas mokslo stipendinkas byloja apie mums labai paprastus, bet esminius dalykus, kurie leidžia būti pilnaverčiais visuomenės nariais: „Nu pinigai leidžia būti „normaliam“. Galiu nusipirkti norimų drabužių, nueiti su draugais suvalgyt kebabą ar šiaip kur“. Trečiajam mokslo stipenininkui, tai motyvacija neiškristi iš mokymosi įstaigos „motyvacija mažiau praleisti pamokų“. Dar kitas „mokslininkas“ dalinasi savo patirtimi ir supratimais: „Išmokau prisižiūrėti savo piniginę. Išbūti su pinigais ilgą laiką; nu priprasti prie minties, kad jų turiu ir jie išbūna iki kito mėnesio. Ne taip kaip kitiems, jau mėnesio gale ieško, kur paiskolinti“

Darbuotojų, kurie lydi jaunuolis šiame nepaprastai įdomiame kelyje istorijos ir pasidalinimai. „Mergina gaudama mokslo stipendiją pradėjo atiduoti skolas, kurios susikaupė dėl nežinojimo, kaip mokėti komunalinius mokesčius, po metų laiko ji ne tik išmoko mokėti komunalinius mokesčius, bet žino, kelis būdus kaip tą padaryti. Taip jau nebeturi  skolų ir gali skirti mokslo stipendiją kitoms reikmės, kaip nuėjimui į kiną, nusipirkimui priemonių plaukams.“ Ši programa leidžia ir motyvuoja jaunuolius eiti į mokymosi įstaigą. Dažnai jaunuoliai nepajaučia kasdieninės naudos lankyti mokomosi įstaigą. „Jaunuolis neidavo į pamokas arba eidavo tik į kelias per mėnesį. Pradėjęs gauti mokslo stipendiją, besikalbėdamas apie sunkumus pasiekė šiuos rezultatus: eina į pamokas ir į savaitę praleidžia 4-6 pamokas, bei dirba pamokos metu. Auklėtoja, netgi džiaugiasi, kad jo lankumas yra geresnis, nei kitų bendraklasių. Pats jaunuolis pasakojo, jog jau dabar „apsimoka“ eiti į mokyklą ir nėra taip sunku išbūti pamokose“.

Jaunuolis įgauna savim pasitikėjimo, pradeda prisiimti atsakomybę už save. Darbuotojui puiki proga jį skatinti, stumti iš komforto zonos ir parodytį realybę per kasdienines situacijas, pratinti prie minties, jog jaunuolis pats priima sprendimus. Taigi 50 eurų daug ar mažai ugdant jaunuolių savarankiškumą?