LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

Kas gali padėti sudėti visus taškus ant i?! Savanorystė!

10721128_835698969795375_1825698396_n.jpg (thumb, 102x160)

Kaip aš atsidūriau čia, kur esu? Viskas įvyko greitai ir netikėtai. Apie savanorystę Arkoje sužinojau dar visai neseniai, prisijungusi prie A. C. Patria. Išgirdusi apie galimą savanorystę Prancūzijoje, pagalvojau, kad tai nuostabu ir laimingi žmonės, kurie turi tokią galimybę, bet kad aš galėčiau ten vykti - tikrai netikėjau. Man tai atrodė kažkas neįmanomo, kad ir kaip norėčiau išbandyti tokią savanorystę, pažinti proto negalią turinčius žmones. Tačiau užteko vieno skambučio, kad suprasčiau, jog viskas įmanoma!

 

Šią vasarą užbaigiau psichologijos bakalauro studijas ir svarčiau, ką daryti toliau. Žinau, kad noriu pratęsti mokslus, tačiau jaučiau, kad man reikalinga pertrauka, bet nesinorėjo metus praleisti šiaip sau, norėjosi nuveikti kažką prasmingo. Ir štai vieną dieną paskambino draugė ir ji užsiminė apie savanoriavimą Arkoje ir pasiūlė man pabandyti. Tą akimirką pajutau, kad TAIP, tai būtent tai, ko man dabar reikia!!! Parašiau laišką organizacijai ICE ir gavau atsakymą, jei noriu savanoriauti, turiu atvykti po savaitės ir su savimi turėti popierių „šusnį“. Mane tai išgąsdino. Vėl apėmė mintis, kad neįmanoma per tokį trumpą laiką gauti visus reikiamus dokumentus ir, apskritai, kaip galiu viską mesti, neatsisveikinti su daugeliu žmonių ir iškeliauti, tačiau sulaukiau artimiausių žmonių palaikymo, padrąsinimų, pagalbos ir padariau tai, kas iki šiol atrodė neįmanoma – atvykau į Prancūziją! Atvykau į savo naujus namus! Atvykau į naują šeimą, kuri mane stebina kiekvieną dieną! Viename name gyvename 4 asistentai ir 8 bičiuliai (proto negalią turintys žmonės). Dar tik mėnuo kaip aš čia, tačiau šios praleistos dienos su bičiuliais jau pakeitė mano gyvenimą, mano asmenybę ir vis dar keičia. Kiekviena diena kupina įspūdžių, kurie vis labiau patvirtiną teiginį: „Gyvenimas yra gražus“. Bičiulių meilė yra besąlygiška. Jie priima kiekvieną žmogų kaip patį nuostabiausią kūrinį. Jiems nesvarbu, ką Tu apsirengęs, kiek Tu sveri, ką dirbi, kiek uždirbi, su kokia mašina važinėji ir panašūs vartotojiški dalykai… Jiems svarbiausia, kad Tu esi! Nieko negali būti svarbiau už Tavo buvimą. Bičiuliai moko mane džiaugtis pačiais mažiausiais dalykais: rastu akmeniu, skrendančiu lėktuvu, supinta plaukų kasa, paruošta arbata, tyla ir dar milijonais dalykų. Jie moko mane gyventi be kaukės, būti savimi, mylėti save tokią, kokia esu, ir nesistengti būti tokia, kokią nori mane matyti kiti. Jie yra pavyzdys kaip kiekvienas turime džiaugtis gyvenimu, būti čia ir dabar, dalintis meile ir šypsenomis! Rašytojas Jaroslavas Melnikas viename interviu sakė: „Turime būti patys savaime, nes laimė priklauso ne nuo to, kaip žiūri į mus, o nuo to, kaip patys žiūrime į save ir kaip suprantame pasaulį, kuriame gyvename.“.

 

Ši savanorystė, gyvenimas su bičiuliais būtent šito ir moko – būti savimi. Tikiuos, kad kiekvienas žmogus sugebės atrasti savo laimės šaltinį, nes yra šalia, reikia tik išdrįsti žengti žengti link to, kad atrodo neįmanoma! 

 

Savanorė Almeda Vaidelauskaitė

 

Iš Almedos asm.archyvo:

10339679_834653593233246_8900180228551641429_n.jpg (regular, 500x375)

Almeda: "Nežinau kodėl, bet man labiausiai patinka mašinytės (buvo vieno bičiulio gimtadienis) arba geltonos gėlės"

10686760_834654353233170_998280344471395723_n.jpg (regular, 500x375)

Almeda: "O bažnyčia, tai vaizdas per mano langą"

10393864_834653706566568_4977399021901311694_n.jpg (regular, 375x500)