LT EN
VŠĮ "Actio Catholica Patria"
Smalininkų g. 9
LT-44295 Kaunas
info@patria.lt
+370 600 19550

EVS arba lietuvaitės nuotykiai Slovakijoje

Europos savanorių tarnybą Slovakijoje, projekte "We Grow for Change!" atlikusi Ksenija Kopylova dalinasi per metus sukaupta patirtimi ir įžvalgomis. 

 

k.jpg (regular, 500x333)

 

Manau, kad kiekvienam iš mūsų dažnai ateina noras kažką iš esmės pakeisti. Vienintelis dalykas kuris trukdo tai žmogiška baimė prarasti komfortą, žengti į nežinomybę. Niekada prieš tai negyvenau užsienyje ir labai norėjau pabandyti. Nežinojau nuo ko pradėti. Prisimenu, kalbėjau su savo drauge: „-Migle, noriu išeiti iš darbo.“, o ji atsakė „-Gal varyk savanoriauti?“ Pamaniau, visai gera idėja ir po kiek laiko radau "A.C. Patrią". Taip prasidėjo projektų paieška. Žinojau, kad noriu kažko susijusio su menais, parašiau kelioms organizacijoms ir laukiau atsakymų. Labai norėjau kuo greičiau rasti projektą, tad net išsiuntusi kelis motyvacinius nenustojau ieškoti. Prisimenu, mano siuntimo koordinatorė atsiuntė laišką su projekto aprašymu „ Projektas Slovakijos kaime, darbas su vietine bendruomene, keramika, darbas sode. Organizacija ARTKRUH.“ Niekada prieš tai negyvenau kaime, sunkesnio fizinio darbo nedirbau (bet jo nesibaidžiau), o organizacijos pavadinimas atitiko mano lūkesčius (ARTKRUH – menininkų ratas). Įsivaizdavau menininkų-hipių komuną ir pagalvojau, kad žiauriai cool, noriu ten važiuoti.

Parašiau jiems laišką ir po kelių susirašinėjimo dienų jie sutiko mane priimti. Pradėjau krautis lagaminus ir ieškoti kas paglobotų šunį.

Po dviejų mėnesių prasidėjo nuotykis. Dvidešimt keturių valandų kelionė autobusu į patį Slovakijos vidurį, UNESCO miestą Banską Štiavnicą. Manęs pasitikti atvyko mūsų (savanorių) mentorius Majo ir savanoris iš Prancūzijos Džonatanas. Kartu nukeliavome į šalimai esantį kaimelį Prenčov.

 

k4.jpg (regular, 500x333)

 

Įsivaizdavimai ir tikrovė. Kaip ir sakiau įsivaizdavau, kad tai bus kelių namų hipių bendruomenė, o iš tikrųjų tai buvo dviejų dalių namas, vienoj namo daly gyveno mūsų vadovas Martinas su šeima, o kita dalis buvo skirta savanoriams. Kol kas su Džonatanu buvome tik dviese ir laukėme kitos savanorės. Jai atvykus pradėjome mūsų veiklas-tvarkėme sodą, lipdėme iš molio, mokėmės slovakų kalbos. Kartu su mumis dirbo sodininkė Sisa ir aiškino, kas yra permakultūra (gamtinė žemdirbystė, gyvenimo būdas darnoje su gamta). Taip pat labai domėjausi projektų rašymu ir paprašiau organizacijos vadovo pamokinti pildyti jaunimo mainų projektų paraiškas. Per šį laiką supratau, kad ARTKRUH – tai po Slovakiją išsibarstę menininkai, keli jų buvo atvykę mūsų aplankyti. Žonglierius, ugnies šou specialistas ir visų galų meistras Ondjo mokė mus siūti, jogas ir sodininkas Tomaš- permakultūros.

 

k1.jpg (regular, 500x333)

 

Sunkumai. Sunkiausia kaime buvo žiema, mažai veiklos, o autobusas į miestą važiavo retai. Vietinė bendruomenė maža ir beveik nėra jaunimo.

Dar sunkumų. Gyvenimas, kad ir mažoj bendruomenėj tikras iššūkis. Vadovui buvo sunku mumis pasitikėti, tik po pusės metų savanorystės santykiai pasikeitė į gerą.

 

Džiaugsmai. Šiek tiek keliavom, aplankėm Bratislavą ir Žiliną.

Per tą laiką pasikeitė mūsų savanorė, atvyko mergina iš Ispanijos. Prasidėjus pavasariui, prasidėjo sodo darbai. Vadovas nupirko namelį ant ratų, atlikom dažymo ir tvarkymo darbus. Aš pradėjau mokyti vietines slovakų moteris anglų kalbos - jos buvo labai draugiškos ir atviros.

Dar džiaugsmų. ARTKRUH parašė projektą ir pavasarį pas mus atvyko 30 žmonių iš įvairių šalių. Daug kūrybingumo, atvirumo ir šypsenų.

 

k5.jpg (regular, 500x332)

 

Metai prabėgo labai greitai ir žinoma nesinorėjo išvažiuoti. Bet mano kelionė nesibaigė, po trumpos viešnagės Lietuvoje išvykau gyventi į Prancūziją. Ši savanorystė buvo tarsi tramplinas, atsispyriau ir šokau į nežinomybės vandenis. Per šį laiką daug išmokau – kantrybės, savęs ir kitų priėmimo. Išmokau būti ramybėje ir priimti vienatvę. Ir dar sutikau savo gyvenimo bendrakeleivį - Džonataną.

Slovakijoje sutikau daug kitų EVS savanorių, ne visi buvo patenkinti savo savanoryste. Kai kurie pasirinko netinkamą sritį, kitiems neužteko veiklos, bet buvo ir patenkintų. Manau, kad renkantis labai svarbu pasirinkti veiklą kuri „veža“, pasidomėti priimančia organizacija, galbūt net buvusius savanorius pakalbinti. Nederėtų turėti per daug lūkesčių, nes niekada nežinai kaip ten bus iš tikrųjų. O svarbiausia nieko nebijoti, vienas, du, trys ir salto į vandenį. Geri įspūdžiai garantuoti.

 

Jei domina savanorystė užsienyje - rašyk Indrei est.patria@gmail.com

 

viena iš savanorystės veiklų - užsiėmimai su vietos bendruomene- 20017615_10155535722482959_4232652721346167977_o.jpg (regular, 500x332)